[Priedainis: Pushaz]
Aš kartais aklas, kartais kurčias
Kitų skausmui neatveriu dūšios
[Pirmas kupletas: Pushaz]
Apsidairyk ir pasakyk, ką matai?
Pavargę, ištįsę , pasimetę veidai
O tu ką? Su kojom, rankom, galva ant pečių
Šeimyna sveika, o dar ieškai bėdų
Verki visiems, kad nėra batų naujų
Pigių tau nereikia, tau reikia brangių
Ir kas atves, nurodys į tikrą kelią
Jei pasimeturi vertime mergelė
Ir kas paduos, išties tau ranką?
Nieks nepaguos, jei amžinai tau nepakanka
Moralas - ne naujiena
Jis primena, kad svetimo skausmo nebūna kiekvieną dieną
Moralas paprastas, seniai jau atrastas
O tu šaltom akim, abejingas kaip rąstas
Nedomina tavęs mažyliai vaikų namuose
Nedomina tėvai apsimyžę baruose
Nedomina našlaičiai, kurie laukia mamos
Bet domina palikimas tavo tetos
[Priedainis: Pushaz]
Aš kartai aklas, kartais kurčias
Kitų skausmui neatveriu dūšios
Aš noriu bėgti, nuo savęs bėgti
Aš noriu rėkti, iš nevilities rėkti
[Antras kupletas: Pushaz]
Žiūrėk, daugiausiai pasiekė, kam buvo nelengva
Ne ant padekliuko atnešta, nepaduota į ranką
Kas ieško, tas randa
Kas mėto, tas praranda
Vieni neslepia rando
Kiti savęs neranda
Tavo bėda - tai ne bėda
Pamiršk nors sekundei apie save
Tau ką, dėmėsio trūksta, iš pykčio dūmai rūksta?
Atsargiau, nes paklydę demonam paklūsta
Čia tau ne kursai, kaip gyventi tobulai
Kur jausmai, pagalba kitiems, patampta daiktais
Visi tik rašo, skaito, kaip papimpinti vidų savo
Bet negalvoja, kaip seniai jau degradavo
Nuo tada, kai beigėsi diena
Kada pradėjai galvoti tik apie save
Kada vertybės aplenkė kitus
Tu lieki vienas, nes esi žvėris ne žmogus