[1 Posmas: Gabrielė Vilkickytė]
Švelniausiai kaip moki
Tu glostai rytą mūsų
Greičiausiai kaip gali
Sveiksta mano kūnas
Nusiėmę karūnas, nuprausę pėdas
Ragavę pirmo jaudulio dienas
Rytais mes kepsim šviežias bandutes
[Priedainis: jautì & Gabrielė Vilkickytė]
Šitas paukštis skris
Mūsų sode obelis pražys
Jei tik norėsi plaukus šukuosiu tau naktim
Aš vis dar netikiu kad tau taip paprasta būti su manim
[2 Posmas: jautì]
Išsekęs mano kūnas niršta, keikiuos ir liepsnoju
Man trūksta prisiglaust, taip trūksta prisiglaust
Išglostyk tą pyktį
Nenoriu jaunas mirti
Nenoriu
[Priedainis: jautì & Gabrielė Vilkickytė]
Šitas paukštis skris
Mūsų sode obelis pražys
Jei tik norėsiu plaukus šukuosiu tau naktim
Aš vis dar netikiu kad tau taip paprasta būti su manim