[Pirmasis posmas]

Vėju suspindėjo mėnuo

Ir taip ilgiuosi vieno

Kvapo žaliųjų pievų, kur nereikėjo nieko

[Antrasis posmas]

Gal negailėsiuos vieno

Jausmo stipriau už plieną

Saugos manę, kaip Dievas

Mintys – mamos ir tėvo

[Priedainis]

Po nepamirštamų dienų – nepaliksiu jų

Tyliai išeinu, pavirstu sapnu

Nepamirštamų dienų – nepaliksiu jų

Tyliai išeinu

[Trečiasis posmas]

Grįžta žmogus, kaip paukštis

Sparną palikęs aukšty

Mūšį pametęs siela

Kojos surištos viela

[Ketvirtasis posmas]

Išdalinau kas šventa

Delną delne uždengtą

Žvilgsnį, kuris ramina

Leidžiu toli į tylą

[Tiltas]

Ir po liūčių vėl giedra ir tiesa

Grįš vėl, tikiu, tie sparnai

Kur neš manę, aš ir tu, nežinai

Kilsim aukštai, aukštai

[Priedainis]

Po nepamirštamų dienų – nepaliksiu jų

Tyliai išeinu, pavirstu sapnu

Nepamirštamų dienų – nepaliksiu jų

Tyliai išeinu, pavirstu sapnu

Nepamirštamų dienų – nepaliksiu jų

Tyliai išeinu

[Uždarymas]

Tyliai išeinu